Tos snaigės iš dangaus vis byra, byra...
Jos liečia gelmę žmoguje giliausią,
Tarytum sako – be Viešpaties pasaulis byra,
Tad atiduok Jam šlovę nuoširdžiausią.

Tos baltos snaigės – ženklas nuolankumo,
Ramybės, meilės ir malonės Dievo...
Tave pradžiugint viltimi nėra sunkumo,
Balta, tyra spalva – ištikimybė Tėvo.

Paliesk atsargiai jas, tik nesudrumsk ramybės,
Tas šiltas patalas tedengia žemę pliką...
Žmogui pavasarį suteiks naujos gyvybės,
O džiaugsmas Viešpaty kaip buvo, taip ir liko...