Sudėtos lūpos bučiniui?
Ne, geismo kibirkšties audringam įpūtimui.
Paglostytas atsiriša raumuo,
Kad gautų progą akmenėti nuo aistros mėšlungio.
Užsilieki many it žvakėje dagtis —
Nuo žvilgsnio lydysiuos, varvėsiu ir tekėsiu.
Netekusi sustingsiu,
Bet iki gyva atminsiu,
Kaip veržiasi iš gyvasties gelmių ištrūkus aimana.
Nešiosiuosi jungties šventumą oriai it karūną
Ir žiežirbom pasaldinta bus kiekviena diena,
Nebepriklausomai, ką bepasiūlys
Žiauriais žaidimais užimtas gyvenimas.
Nueisiu lyg šventoji bangomis,
Nes atspindžiai nemoka skęsti.
Sudėtos lūpos bučiniui?
Gal gėrimui sūraus vandens?
Gal geismo kibirkšties žaismingam įpūtimui?
Esi klestėjimas pilnatvės,
Mano meile.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-01-11 00:15:19
Visada su malonumu skaitau Jūsų kūrybą, patiko. Nors eiles proza mažai kada skaitau, ne mano dūšiai.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-01-10 21:47:11
Kažkuo primena O. Baliukonytės skausmingąją lyriką. Viena dalia ir moteries, ir obelies.... žydėjimo akimirka per daug trumpa... kai iš laukinio meilės guolio prijaukinta širdimi kelies...
Gal todėl, kad pradedama įpūtimu, paglostymu, o toliau žiežirbom pasaldinta, Žiauriais žaidimais užimtas gyvenimas, per ką išryškėja visko priėmimas kaip palaima, duodanti pilnatvę.
Jaučiamas ir proziškumas. Yra ir poezijos > eilėraščio bruožų (minties išraiška).