Gelmėje
Įremsiu žvilgsnį aš
Gelmėn giliausion,
Ir vartai savasties
Girgždėdami atsidarys,
Širdis pažvelgs į vietą
Gal tamsiausią...
Kas ten giliai?
Kas viską pamatys?
Tik Jam nėra duobių,
Raukšlėtų vietų,
Tiesos šviesa
Išlygins spinduliais,
Jei tau kažkur
Nepaprastai skaudėtų –
Kentėti per ilgai,
Tu patikėk, neleis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-01-09 10:45:12
Viltingas, mielas...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2016-01-09 06:14:32
Sutinku dėl galimo nuoširdumo,
tačiau pirmoji kūrinio dalis truputėlį nukenčia nuo pačių pačiausių būdvardžių,
dar tų žodžių (gelmė, giliausia, giliai) per daug artima kaimynystė, besiribojanti su stilaus klaida...
Poezijoje kartais pateisinamas giminingų žodžių kartojimas, bet šis kūrinys – tikrai ne tas atvejis.
Ne iš visų skyrybos ženklų pareikalauta atsakomybė už kūrinio jausmingumo raišką. Sėkmės!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-08 21:29:05
Kaip visada parašyta nuoširdžiai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-08 20:59:32
labai gražiai, o ypač pabaiga...