Kai snaigės kris į delnus,
O saulė kalbins vėją
Pagausiu žvilgsnį švelnų
Ir tapsiu tavo fėja.
Šaltukas glostys skruostus,
Sniege žibės perliukai,
O meilė širdį glostys
Karštai ir patyliukais
Sušvis viduj švieselė –
Visų šviesų valdovė,
Ir tapsi tu karalium,
Kurį už meilę šlovins.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-01-08 10:55:54
Pasaka su gražia pabaiga...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-07 22:16:42
Nepaprastai jausmingas eiliukas. Manau, kad daug kas norėtų atsirasti fėjos vietoje.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-01-07 21:54:58
Meilė visagalė...labai švelnus eilėraštukas.