Iš smulkmenų nusinerta bendrystė
Ar gali tverti lyg plieninė?
Išsidėvi, ištrykšta, plyšta,
Tuoj skersvėjus pajus krūtinė.

Prisiglaudimai — buvę sagos
Dar vakar kažin kaip nutrūko.
Kur kaito oda — trupa ledas.
Kur žvilgsniai lyg iš atviruko?

Kaip buvę tiesos tokios kumpos,
Anei minties pro jokią skylę?
Širsti — kalta, jog nesugundau,
Nirštu — išdavęs, nebemyli..

Smulkmės kaip iš gausybės rago,
Kas vienijo, dabar išskyrė.
Tave atradus jau praradus,
Nes gal abu šiek tiek jau mirę.

Kokių daugiau? Tik Dievas žino.
Kilputės plyšta paskutinės.
Bendrystė buvo ne plieninė,
Bet jaunumės nieks negrąžina.

Nukaršinkime vienas kitą,
Nevardiję, kas jau prašapo.
Koks čia siūlelis sumazgytas?
Paglostau — dvi širdelės plaka.