Verti ir verti
gyvenimo knygos lapus:
ankstesnieji išbluko – 
sieloje tylu, ramu...
Skaitomuose tarsi pro
miglą regi vaizdus,
tolstančius į tolius,
nors lapai kaskart tuštėja,
bet gyvenimo knyga
kažkodėl per sunki –
panešti vos beįstengi...
Todėl dar vienas lapas
liko tuščias, nykus...
Kodėl? Kad palengvintum
naštą, kuri slegia pečius –
deja, tai tik saviapgaulė...