Kai tave palieku
Nualsintų aguonų šešėly, 
Krinta viržių lietus
Ir netyla kitoniškos dainos, 
Prasimerkia dangus
Mums dalinantis drungną palaimą,
Lyg pelėkautai duoną dykai
Ar vaivorus iš ilgesio vasaros.
Nesakyk, kada snings, 
Kad žiemos tos baltos nenorėjai, 
Kaip norėtum manęs 
Arba mėtų puodelio arbatos, 
Susitiksim galbūt 
Po to ilgo klaidinančio snygio, 
Po nakties, kai jau metai kiti už langų.
Atsiverk man žaizda, 
Kurios niekad skausmingai negėlė,
Ar tylia pilnatim 
Po žvaigždėta vilioke naktim...