Ne iš vidaus jei sprūsta rėkiamas Valio,
Jį aplinka pritvinkusi išplėšia.
Dirbtiniai dantys — ne piktumui griežti
Ar užkeikimams gerklėje valiot.

Kokie pyragai, purvo jei neminkėm?
Kada kartu nebrinkom lietuje?
Kvieti į šventę? Aš neinu į ją —
Nėr dovanos tos šventės kaltininkui.

Ar, jei apsvaigsiu,  bus bent kiek linksmiau?
Kam man prie liūdesio dar pagirių koktumas?
Spyriotis verčia paprastas orumas,
Sulaiko neiti ir Valio nebliaut.

Juk rasis, ūsais blizgins kas batus,
Kas panešės ir šleifą, ir tuštybę.
Aš nepavydžiu. Šėlkit susikibę.
Nenukentėsit, jei manęs nebus.