Mirsi arba gyveni. Jeigu skaitai – abu variantai. Tikėkimės.
Kaip visada, E.K. tiesiai iš karštojo taško. Kaip visada be korektūros, be perdėtų apvalinimų, kaip visada tiesiai. Žalias mėsos gabalas iš skerdyklos, iš pragaro. Mažyte, ši kraujo bala... eime pašokti.
Falafeliai. Rusvi rutuliukai. Gausu aptemptų kelnių su vingriais užpakaliais. Krenta iš burnos falafelis, krenta ant stalo, po kėde. Nubanguoja jaunatviškas kūnas. Dega pentagramos – visi meldžiasi. Dieve mano – falafeli.
Turkai numušė rusų naikintuvą. Ant galvos madinga beretė, kuodas, kirpčiukai, kapišonas – falafeli.
Būgnai, kareiviški auliniai. Ketvirtadienio vakaras. Lietuvos vidurys. Pašnekesys apie muziką, pamestą vienetinį saksofono varžtelį ir falafelius.
Gruziniška virtuvė. Gitaristas grįžo iš Argentinos. Ten du metus dirbo virtuvėje, gamino falafelius. Aha, jūsų aš neapgaunu.
Keturi alaus. Vis dar vakaras. Eifelio bokštas. Drum'n'base – falafelių fiesta.
Nukelkite kepures, mielieji, nes aš ieškau naujų gyvybės formų kosmose. Blokas.
Mažyte, man netrukdo padidintas jautrumas. Tavo užpakalis puikiai atrodo šiuose batuose. Viaduku galima prieiti iš abiejų pusių. Viadukas per Žemaičių gatvę, virš P. Kalpoko gatvės. Žaliakalnis – Kauno miesto dalis, į šiaurės rytus nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio, tarp Neries ir Girstupio slėnių. Labas vakaras, kalba iš vidurio Lietuvos, viduryje savaitės. Kažkas užsigauna kiaušinius.
Yra dar meilės Laisvės alėjoje.
– Su kuo susirašinėji?
– Su niekuo.
– Tai mėgaukis, atsipalaiduok.
– Aš užsirašinėju dalykus.
Šis vakaras, mažyte, – šis vakaras kaip tobulas apskritimas, iškirptas iš mūsų teksto. Nebūtina nieko.
Visi skaito kovos klubą, tik skirtingais laikais. Merginos praeina, kaip ir gyvenimas, kaip virusas. Nesidairo, nusišypso, degina, susuka vidurius. Vemi dieną, parą ar dvi. Gyvename.
Nutrauk šitą jamsession'ą, nes tai per ilga gyvenimui, o kitkas nesvarbu – vidurys iškirptas.
Jeigu pasakoji istoriją – gyveni istoriją. Turi gyventi, jausti pėdas ir kūną rūbuose. Vibracijas, fantaziją. Realiu laiku. 
Labas, aš tavo vaiduoklis, kartu klausomės muzikos, galbūt kažką paliekam kosmosui. Sakau, – galbūt. Netikinu savęs ir pradedu iš naujo.
Apie falafelius
ir po truputį
formos įgauna 
kitokius apvalumus