Einu.
Prie šaligatvio pajuodusios samanos.
Į veidą šalto vėjo dulksna.
Raudonos šermukšnių uogos lyg žaizdos
Ant nuogo kūno vėlyvo rudens.
Jau arti sutema.
Skuba praeiviai.
Tik senojo draugo nebus tarp jų niekada.
Neseniai pasiekė liūdna žinia.
Ir nėr ką paklaust apie jį.
Vienas gyveno tolimoj šaly.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-12-22 07:41:06
Susišaukia šalta dulksna ir netektis...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-12-20 10:44:46
Melancholiškas siužetas viena, o platesne prasme – tas ruduo kaip gyvenimo tarpsnis, savotiška derliaus šventė. Sakoma senas draugas, o toks jis tolimas ir galbūt nespėtas pažinti.
Atrodo, kalbama apie tai, kaip negali kito pasiekti iki gelmės. Visi viens kitam kaip praeiviai.
nėr ką paklaust apie jį – turbūt ne turinio nėra, tad geriau nėra ko (kieno) paklaust.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-20 10:39:43
Užjaučiu. Tai ir yra emigrantų tragedija.