Tavo sukurta žemė nuostabi,
Joje tiek grožio... O dangaus žydrumas...
Suprasti ją, gyvent joje gabi –
Tu, Viešpatie, parodei tobulumą.
 
Kasryt pieši tą dievišką grožybę,
Kasdien pateiki saulės spindulių,
Po truputį skleidi Savo didybę,
O vakare... Gal reikia kritulių?
 
Kaip išradingai nutapei šią drobę,
Teptukas – Tavo mylinti širdis...
Ir aš turiu tai viską čia, tikrovėj,
Ir dar malonę – ji dvasią nusagstys...