Atpažinsiu tave sūkuriuos išsitaršiusio vėjo,
Pamatysiu rūkuos žiburėlį mažytį toli.
Pirmutinę žvaigždelę, kuri vakarop sužibėjo,
Šauksi mano vardu, kur per sapną šnabždi.
 
Atsiliepsiu, tikėk, tamsoje pasigirdusiu aidu.
Nematydama nieko ir žvilgsnį akių slėpdama,
Nuvarvėsiu lašais vienumoj ašarojančiu langu,
Pabarbensiu į stiklą... O tu ar pažinsi mane?
 
Atpažinsiu tave – viduje šauksiu, rėksiu, blaškysiuos.
Vėtra šėls lyg beprotė, praūždama viską sugriaus...
Tie jausmai... Tie jausmai man tokie netikėti,
Bet užgniaužt negaliu ir nemoku tau nieko nejaust.