Bėga smilkiniu šalna tarsi upė srauni, tik širdis tuo pačiu ritmu groja seną melodiją.

Prikimęs balsas glosto iš toli, tos pačios suvargusios nuo metų rankos siekia manųjų.

Akimirkos, salstelėjusios tarsi beržo sula, mirksi sutrumpinto filmo kadrais. 

Aktoriai iš praeities, neišblunkančiais veidais.