* * *

Nusišypsojo saulė  
pro plyšelį pilko dangaus:
ji gyva – liūdi...

<> 

Niūrias mintis
pagimdo dangus –
palieka žmogaus sieloje.

<>

Tyla – girdisi garsai –
kame jie?..
Privalai išlaisvint...
Rena

2015-12-13 23:57:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2015-12-17 17:20:06

...iš sielos gelmių...labai šiltai ir jausmingai...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-12-14 21:09:37

Telieka pritarti – toks dangus kaip pastaruoju metu, tai tik dainoms apie mirtį rašyti :(((

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2015-12-14 16:49:51

Geros mintys.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2015-12-14 09:40:51

​Nusišypsojo saulė  
pro plyšelį pilko dangaus:
ji gyva – liūdi...

Jautrus susitapatinimas... Dar ir priminė – Stebėdamas dangų, pažink pats save. B. Paskalis
Kai slegia tyla, privalai išlaisvint... Prasmingos miniatiūros.
 

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-12-14 09:15:02

puikios miniatiūros, galima giliai įžvelgti

Vartotojas (-a): sinonis

Sukurta: 2015-12-14 00:48:06

ar danguj laimė
jeigu sugrįžti namo
kur šuo ir tapkės