Bičiuli, aš popierėlius nuo karamelių
Tebeturiu po pagalviu, vokelyje
Kaip ir paklydusias
Siaubo istorijas tarp laužų

Broli, vartau už atminties apykaklės
Užkritusius slidžius gyvaplaukius nuo viršutinės lūpos
Bei plunksną iš už paausių indėniškų,
Kaip ir minutę, kai
Visi suprato, kad nebesu myžnius iš trečios laiptinės
Tik va, nepaminėjau

Tavo pridususio savanaudiškumo, kurį vis dar
Nešioju kišenėlėje languotų marškinių
(Labai arti širdies) su šleikštuliu
Su tokiu šleikštuliu, kad nuo neapsakomybės
Pabąla virpančių rankų krumpliai,
Sako, kai jie šitaip niežti, tai – tik
Lengvas, salstelėjęs, keršto
Pasiilgusio vaikučio gėdyjimasis