Kai baltos snaigės tyliai kloja kelią,
O greitos pėdos pusny šaltoj pranyksta,
Lange įsižiebia maža žvaigždelė –
Sušalusį jinai užeiti kviečia.

O šiaurės vėjas tyliai kaukdamas
Žiemos jungtuvių valsą grojo.
Žiema ilgais lediniais pirštais
Lytėjo seną besmegenį.

Ir besmegenis sau šypsojos –
Jam nosį snaigė pakuteno,
O eglių šakos vis lingavo –
Nakty jos žvaigždei švelniai mojo.

Ir sidabrinė mėnesiena
Mirksėjo mėnesiui auksiniui,
Kažkur toli užtraukė šuo –
Jis žiemą karalienę pasitinka.