Galingai šauksiu,
Gal tiesa išgirs?
Kokia? Ką susikūriau paslapčiom?
Tikuosi, ta, kur mane liaupsins, girs...
Paslyst joje taip lengva nejučiom.
Malūno girnom malsiu ir patikrinsiu,
Grūdai byrės, skraidys vieni pelai?
Per širdį perleisiu, teisybę išsigryninsiu,
Dangus paklaus: tikrai radai, ne per vėlai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-12-08 14:37:42
Dėl turinio. Pradžioj reikėtų pakoreguoti tikiuosi (jei ta susikurta tiesa tokia – tik girianti). Tiesa toji mane tik liaupsins, girs (maždaug taip supratau). Kam tokią šaukti, jei galima ant jos paslyst... Bet gal, maža kas būna... O toliau jau išsigryninimas.
Gal ir viso gyvenimo tam neužtenka, todėl niekada nebūna per vėlai. Dangus galėtų klausti ko nors kito. Bet paprastesnis minties variantas irgi įmanomas. Ieškai ir skirstai pelus bei grūdus.
(Verute, aš ne balsas iš dangaus, bet taip laukiau, kad pastebėsit taisymus: po kablelio ar kito skyrybos ženklo prieš rašant tolesnį žodį reikia palikti tarpelį.)