Ar širdys vasarą šerkšnija?
Ar joms taip svarbios tikslios datos?
Tada gal žiemą ima ir kirmija?
O vasarą gerumo, dėkingumo badas?
Širdis neklausia: šilta, šalta?
Apšąla, kai jos nieks nemyli,
Už lango gali būti balta,
O ji malonėj, meilėj tyli.
Širdis – termometro stulpelis,
Ne tas, kur šaltį, karštį rodo,
Jei betvarkė – meilė tik velias,
Teks atrakinimui atrasti sielos kodą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-12-07 12:39:11
Visų pirma dėl žodžio stovis. Juo galima išreikšti stovėjimą, iš dalies suprasti kaip prastovą, bet kūrinį supratau kaip širdies būseną, -as.
Tokiu atveju stovis jokiu būdu netinka.
atrakinimui > deja, kalbos požiūriu (tikslui reikšti) taip negerai; taisytina širdžiai atrakinti; konkrečiu atveju – kad atrakintum, teks atrasti…
Galima padiskutuoti dėl, pvz., apšąla ir tyli – turėtų malonėj žydėti, džiaugtis, spurdėti, tylėjimas rodo vangumą. Nors kaip pažiūrėsi, gal tai ramus, jaukus tylėjimas.