Ar matei tą akmeninę
Širdį, kur prie tvoros tupi?
Gar gyva? Bet lyg ledinė,
Kažin, džiaugsmas dar jai rūpi?
Kas tą ledą ištirpdys?
Juokas nepadės, manyčiau,
Meilė ją gal pravirkdys –
Pajudės ledai netyčia...
Kas taip skriaudė, kas kapsnojo,
Kad užšalo ji, mažytė?
Dangus vartus atlapojo –
Reikia gelbėt – juk matyti...
Tiesė spindulėlių pluoštą,
Meilės karščio, ugnies laimės...
Sutikai? Ji vėl išpuošta,
Tyliai plaka, jau iš meilės...