Kai už lango audringa naktis,
Koks jaukus net ir varganas būstas —
Žiburys, šiluma ir ant sienų šešėliai gyvi.
Kaukia vėjas laukuos,
Baimė šiurpuliu verčia suklusti —
Gal už durų kažkas,
Atkeliavęs tavęs iš toli?
Ne, vaidenas turbūt.
Kas klajotų pastumdomas vėtros?
Velnio šokis tamsoj,
Net į būdą sulindo šuva.
Net sutrūko pusiau
Mintys, maldos, jei buvo pradėtos —
Vėl suklūsta visi —
Ūžesy it nugirdę kažką.
Budim, laukiam tylos —
Įprastinės mieguistos ramybės,
Kai šuva vėl budės,
O šeimyna atguls ir užsnūs.
Nuo minties apie tai,
Rodos, pačios blakstienos sulipo,
Apdalino sapnais
Būstas varganas, bet koks jaukus...