Santrauka:
Artėja mano mamytės mirties dvidešimtmetis ir užklupo toks ilgesys, kad nebegaliu tverti, norisi pasidalint žodžiais, kurie gimė spontaniškai, tiesiog išsiliejo drauge su ašarom...
Mama, tyliai meldžiuos
Prie altoriaus suklupus,
Lyg paveikslas širdy
Tavo atviras veidas,
Mama, skauda ilgėtis,
Tars praviros lūpos.
Tu seniai išėjai,
Nesisklaidantis rūkas.
Gelia sielą dar vis,
Metų metai praslinko,
Ganė vėjas lapus,
Vėlei žemuogės sirpo.
Mama, tyliai verkiu,
Nepriglausi jau vaiko,
Rankų tavo švelnumas
Išliko sapnuose
.......................................
Mama, tyliai meldžiuos,
Baltas angelas lieka...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-12-06 22:28:40
Gelia sielą dar vis,
Metų metai praslinko,
Gyvenimo tikrovė. Suvirpino sielos stygas...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-12-05 12:40:37
Mama - ,,nesisklaidantis rūkas" frazė iš širdies ir tiesos Tiesa
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-04 17:30:05
Užjaučiu Jus. Man tas jausmas labai gerai pažįstamas. Metai iš metų ilgesys, kaip šleifas nusidriekia paskui.