Mirties repeticija
atpažįstu
pabaigos artėjimą –
nieko nereikia.
supermarkete
pilnos lentynos duonos.
ne ta. neskani.
interneto žodžiai –
dirbtinės gėlės.
bent vieno gyvo!
būties tyloje
žodžiai nereikalingi.
ištirpsta mintys.
gruodžio ūkanoj
pažįstami šešėliai.
jie mena mano vardą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-12-05 13:06:00
Pasirodė pačioje pirmojoje miniatiūroje pernelyg daug nevilties, kartu su pavadinimu sukrečia. Kita vertus, stipriai persunkia kitas miniatiūras liūdesio, nusivylimo, ilgesio nuotaikomis ir verčia susimąstyti... interneto žodžiai – / dirbtinės gėlės. / bent vieno gyvo! > drįstu paprieštarauti, vis dėlto, prie monitorių gyvi žmonės...
Ypač patiko paskutinės dvi miniatiūros.
Elegiškai nuskamba ir gražiai:
gruodžio ūkanoj
pažįstami šešėliai.
jie mena mano vardą.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-12-04 12:28:11
prasmingai, ypač paskutinioji patiko
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-12-04 06:41:36
Drąsus rūstumas, sumišęs su ilgesingu liūdesiu... Sunki duotybė, kurią įvardija tik ją pakeliantys...