Mirties repeticija

atpažįstu
pabaigos artėjimą –
nieko nereikia.
 
supermarkete
pilnos lentynos duonos.
ne ta. neskani.
 
interneto žodžiai –
dirbtinės gėlės.
bent vieno gyvo!
 
būties tyloje
žodžiai nereikalingi.
ištirpsta mintys.
 
gruodžio ūkanoj
pažįstami šešėliai.
jie mena mano vardą.
daliuteisk

2015-12-04 03:25:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2015-12-05 13:06:00

Pasirodė pačioje pirmojoje miniatiūroje pernelyg daug nevilties, kartu su pavadinimu sukrečia. Kita vertus, stipriai persunkia kitas miniatiūras liūdesio, nusivylimo, ilgesio nuotaikomis ir verčia susimąstyti... interneto žodžiai – / dirbtinės gėlės. / bent vieno gyvo! > drįstu paprieštarauti, vis dėlto, prie monitorių gyvi žmonės...
Ypač patiko paskutinės dvi miniatiūros. 
Elegiškai nuskamba ir gražiai:

gruodžio ūkanoj
pažįstami šešėliai.
jie mena mano vardą.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-12-04 12:28:11

prasmingai, ypač paskutinioji patiko

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2015-12-04 06:41:36

Drąsus rūstumas, sumišęs su ilgesingu liūdesiu... Sunki duotybė, kurią įvardija tik ją pakeliantys...