Letargo miegas ją kankina...
Kas drįso užmigdyti meilę?
Giliu skausmu širdį rakina –
Miegot... kokia baisi nelaimė.
 
Jai tik žydėti ir kvepėti,
Jausmus dalinti į plačias širdis,
Tenka visiems kol kas gedėti,
Ar bučinys tą miegą išvaikys?
 
Tamsus pasaulis, trūksta oro,
Gyvybei gresia uždusimas,
Letargo miegas... aukšta tvora...
Kur bučinys ir jo veikimas?
 
Skėlė dangus šviesiausią žaibą,
Tvora suskilo gabalėliais,
Ir bučinys negaišta laiko –
Meilę skaisčiausią iš letargo kėlė.