Neteisk manęs, jei aš išeisiu,
Palikdama svajas tamsios nakties,
Už lango ūkaus žvarbus vėjas
Ir verks lietus iš debesies.
 
Neteisk manęs, jei aš sugrįšiu –
Ne tam, kad teikčiau tau vilties,
Juk ąžuolas be šilumos nuvysta –
Atnešiu tau dalelę gyvasties.
 
Neteisk manęs – aš jau su kryžium,
Kurį nešu palinkus – ant peties,
O mano kelias širdgėla išgrįstas,
Einu ieškot savęs be praeities.