Spalvų žaismė nubluko už rytojaus,
Nukritę lapai, vargana diena,
Esu lyg išvarytoji iš rojaus,
Lyg paskandinta, sutrypta, viena.
O buvom dviese pariby šešėlių
Ir mūsų tiesos skynėsi takus,
Neliko ryto to saulėtam gojuj,
Tu išėjai taip mylimas, brangus.
Man per sunki našta korėto rūko,
Neatrandu tavęs už debesų,
Ir tik ant seno seno atviruko
Išliko atmintis anų dienų.
................................................
Spalvų žaismė nubluko už rytojaus,
O mūsų tiesos skynėsi takus...