Klevo lapą nupiešiu ant delno,
Bus žiema, vėjas pusnį žarstys.
Tegu širdį lapelis apgauna,
Koks žavus jo spalvų derinys!                            
 
Prieš akis stosis miškas prieš laidą,
Saulė žais spinduliais tarp šakų.
Vėjas sups tankmėje miško aidą,
Nuridens mūsų juoką taku.                         
 
Nei žiemos, nei pūgos, anei speigo –
Būsim lapų spalvotų šaly,
Ir netrūks laimės paukštės išdaigų.               
Patikėk, patikėk, jei gali.