Lietus lietus, dangaus malonė žemei
Už sausą vasarą, nusekusias upes,
Apnuogintus seklių pakrančių akmenis
Ir ežerų aptingusias bangas.
 
Taip godžiai jį ne dabar ne tik smėlynai geria,
Išdžiūvę kaimuose žmonių šulniai.
Senoliui ąžuolui, ir tam, matau, kaip gera,
Kad laisto jį vėl dosniai ir dažnai.
 
Kas Lietuva gi būtų be lietaus,
Kuris žolelei, medžiui leidžia augti,
Be šaltinėlio trykštančio veržlaus,
Be Nemuno pečių į jūrą plaukti!
 
Švininiai debesys padangei ne našta —
Išlis, nuslinks ir saulė žvelgs pro kraštą,
Virpės lašeliai ant šakų skaidria rasa,
Sugėrę spindulio dalelę mažą.
 
....................................................
Lietus lietus, dangaus malonė žemei
Už sausą vasarą, nusekusias upes.
Tiesiu į jį rankas, tegul tarp pirštų teka
Gyvybės paslaptis į kūno ląsteles.