Danguje nušvito žvaigždės –
Buvo dieviškai gražu.
Bet viena žvaigždė spindėjo –
Ryškiausiai iš visų.
 
Rodos, nieko nekalbėjo –
Aplink tylu tylu…
Tik jos juokas
Teaidėjo upeliu.
 
Dėvėjo ji žvaigdžių apsiaustą
Ir vis sukosi ratu.
Pamenu, kažką klegėjo –
Ar apsisukti du kartus galiu?
 
Kvietė ir mane kartu,
Prisimenu aš… Savo žvaigždę…
Ir Tave menu…