Be nuauksintų lapų,
Vien tik klykiantis paukštis
Lesa pilką vienatvę —
Šaltą rudenio skausmą.
 
Tarsi naštą metus
Samanėlė skaičiuoja,
Ant šakų užkelta,
Lopinėliais žaliuoja.
 
Dar diena, dar kita
Ir žiemužė užklys,
Pliki medžiai sode
Šerkšno snaigėm apkris.
 
Jų šviesus spindesys
Baltus žiedus primins,
Tik ledinis šiaurys —
Ne gegužio naktis.
 
Be nuauksintų lapų,
Lyg kieno išduota,
Kantriai stovi bežadė
Obelėlė sena.