Nenorėjau rudens ir tų lapų,
Kur krito į skreitą,
Tų tylos kuždesių
Ir melodijos šėlstančio vėjo,
Lyg iš metų gelmės
Baltos vėlės sugrįžti skubėjo,
Aš pernakt jas supau,
Nežinau, gal gyvent jos norėjo.
Dilo žodžiai margi
Lyg sparnuotos plaštakės.
Su tavim išėjau pasivaikščiot
Po spengiančią tylą,
Iš šešėlių slapties
Tavo kimstantis balsas nutilo,
Ir tik liko nakty
Mielos sopuliu žibančios akys.
.............................................
Neprimink to rudens
Ir nukritusių ilgesio lapų,
Sumaišties širdyje
Kai plaštakės suskrido į tylą...