Tu man sakai, kad aš pavėlavau
Ir mano traukinys jau nuriedėjo...
Iš nevilties ir šalčio sustingau,
O akys nuo laukimo suledėjo.
 
Tu man sakai – aš ne viena tokia,
Juk daug žmonių patekt į jį nespėjo,
Tik išskirtiniai džiaugiasi sėkme,
Kurie laiku į stotį atskubėjo.
 
Žinau – ėjau, klupau, dariau klaidas,
Vėl stojausi – bandžiau savo likimą,
Prašau, neteisk, nesulaikyk manęs,
Nes tik tikėdama pajusiu išlikimą.
 
Delne suspaudus bilietą laikau
Ir stoviu perone apsvaigusi nuo vėjo,
Nes širdimi jaučiu ir net žinau,
Kad mano traukinys dar neatėjo.