Mūza

Aš tave mačiau prabėgant lauko stirnai,
Aš tave liečiau nučiuožusioj rasoj.
Rinkau tave į tyrus ryto delnus,
Girdėjau skambančioj pirmoj dainoj.
 
Margam lape regėjau tavo veidą,
Jo spalvose skaičiau tavas mintis.
Buvai paklydus ir aikštinga 
Lyg pasiklydęs pievoj vyturys.
 
Stikle upelio įžvelgiau svajones,
Tavas paklydusias viltis.
Liečiau delnais liepsnos širdelę
Ir tavo angelo akis.
 
Nesupratau, kad nepagausiu,
Kad vėl pradingsi miškuose.
O mano mūza išradinga,
Ne tuo tinklu sugaut bandžiau tave.
Leditamsa

2015-11-11 17:37:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-11-12 11:45:33

Pirma eilutė užvaldė, ta nepagaunama elegantiška stirna… Vaikiaus kadaise tokią, bet deja.
Stilius per tą laiką išgrynėjo. Turiu omeny, kad Ledi kūrybos.

Vartotojas (-a): Akademix

Sukurta: 2015-11-11 18:08:51

Ammm...taip...su tinklu geriau upėse, jūrose, ežeruose ar okeanuose...Žavus darbs ;)