Kas rytą po eilėraštį sudėsiu
Ir prižadu dainuoti vakarais.
Ir parašysiu tau gražiausią pasaką
Apie kareivį, kritusį miške.

Aš nutapysiu Mikelandželą,
Kasyklas Saliamono vėl atrasiu,
Sukursiu dvi simfonijas apie tave
Ir rožių taką dovanosiu.

Žiedus pavasario surinksiu,
Į urną juos tvarkingai dėsiu,
Ir šis trapus prisiminimas
Sapnuosis tau tamsiom dienom.

Svajonėmis išpinsiu skarą,
Kuri, apgobusi tavus pečius,
Mirgės lyg dykumų miražas
Ir naktį ves paklydusį namo.

Nuo skliauto mėnulį nukabinsiu,
Žvaigždes užpūsiu naktį,
O aušrai brėkštant, tyliai tarsiu:
Pabusk, plaštake mėlynsparne.