Aš pavargau tikėti laukimu,
Stebėt per rūką slenkantį miražą,
Nusimetu šią naštą nuo pečių
Bandydama surast tikrumo lašą:
Paglostyt žolę, džiaugtis dangumi,
Sušokti šokį, ašarą nubraukti,
Stebėt, ieškot, vėl degti ugnimi
Ir abejones lietumi nuplauti.
Aš pavargau gyventi viltimi,
Uždariusi duris einu į šviesą,
Tave palieku užrištom akim –
Taip mes pasikeičiame vietom...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-11-11 21:23:52
Taip, eilės kaip tik geba rastis ten, kur tik lašas tikrumo, kur žodžiai išveda į saulę... Be galo gražiai skambančios eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-11-11 21:20:21
puikiai perteikti lūkesčiai , viltys, gyva, pulsuojanti kalba...
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2015-11-11 18:00:57
O, super! ;) Sakyčiau lengvai plaukianti patirtis.
Vartotojas (-a): kava
Sukurta: 2015-11-11 14:51:31
sklandžiai. ir pritariu Renatai