Tada, kai aš numirsiu .

Santrauka:
Ne visi, kas elgiasi blogai yra pikti. Paprasčiausiai taip kartais gaunasi ( visai nenorom, ar apie tai net nepagalvojus, o gal ir pagalvojus) bet gal taip turi būt ? Juk visi yra padarę kažką blogo ir tai tik grįžtamasis ryšys.
Tada, kai aš numirsiu,
Visi aplinkui atsidus lengviau.
Visiems aplinkui bus geriau,
Tada, kai aš numirsiu.

Ir vėl prieš Dievą atsistojęs,
Eilinį kart prašysiu jo malonės.
Ir vėl turbūt karštai raudosiu,
O jis turbūt ir vėl kvatosis.

Ir vėl parodęs mano klaidą,
Ir nusispjovęs man į veidą,
Turbūt atsiųs atgal į žemę –
Kad vėl visiems aplink nebūtų gera.
Grėjus

2006-10-15 11:21:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2007-05-29 17:21:46

Hmm... liepėt paskaityt. Paskaičiau. Pesimizmo per daug (juokaisi rykštė, kad botagas plonas). Nemanau, kad lyriniam „aš“ numirus visi atsikvėps lengviau. Vis vien atsiras toks/tokie, kurie pasiges jo. Visuomet taip būna, na ir kas, kad taip neatrodo. Galbūt jo pasiges kaimynė, kuri kaskart mato jį grįžtant iš darbo, galbūt parduotuvėlės pardavėjas, kur jis perka cigaretes. Niekas šioj žemėj nėra nematomas ir nereikalingas. Nors eilėrasštis patiko. O ypač: „Ir vėl turbūt karštai raudosiu, /
O jis turbūt ir vėl kvatosis.“, „Ir nusispjovęs man į veidą, / Turbūt atsiųs atgal į žemę“. Puikiai atskleidžiamas požiūris į dievą, kokį vaizduoja religijos.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2006-10-15 12:46:33

Grėjau, kuo tolyn tuo kvailyn viskas pas tave čia ritasi... į pasaulio bambą persikūnijai iš mandrumo???