Kaip gerai, kada lapkričio naktį,
Kai aplink dargana ir lietus,
Akys šviesą negęstančią regi,
Kurioje daug drąsesnis žmogus.
 
Spindulėlis klos kelią po kojom,
Balti bokštai tikėjiman ves,
Kad naktis greit praeis, bus rytojus,
Kad ilgai jie, ilgai neužges.
 
Kiek nedaug kartais žmogui juk reikia,
Kai užklumpa šešėliai nakties —
Šilto žodžio, kur viltį suteikia,
Žiburėliui uždegt kibirkšties.