Santrauka:
Kadangi šis ruduo nenuobodus,
tad ir tema – neišsenkanti...
Deja, priešingai vanduo šuliniuose...
Matai rudens geltoną paklotę –
Medžiai pilkuoja tolumose...
Kas nurodė spalvų spektrą tą?..
Matai rudens geltoną paklotę:
Vilties, tikėjimo spalvą šventą –
Regi paguodą akyse šiose...
Matai rudens geltoną paklotę –
Medžiai pilkuoja tolumose...
<>
Rytas, vakaras – diena trumpa –
Riedančios saulės nesustabdyt.
Lauksi pavasario – atgaiva...
Rytas, vakaras – diena trumpa:
Tai metų atkarpa dar viena –
Deja, kelio galo nematyt...
Rytas, vakaras – diena trumpa –
Riedančios saulės nesustabdyt...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-11-08 16:50:50
įtaigus ir mielas
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2015-11-08 15:08:39
Patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-11-08 14:40:18
Jaučiu optimizmo gaideles. Tai – autorei reta. Smagu, jog šitaip. Netgi kūrinio pristatyme.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-11-08 09:07:40
Eilutės lyg iš šalies, apie neabejotiną buvimą...
Matai rudens geltoną paklotę – / Regi paguodą akyse šiose...> taip ir norėtųsi skaityti:
Matau rudens geltoną paklotę – / Regiu paguodą akyse šiose...
Jaučiamas sunkus susitaikymas su bėgančiu laiku.