Tada


Kai dangus piešia žvaigždėmis,
Naktis nebaugina savo tamsa,
Juda šalia apšviesti siluetai...

Kai viduje skamba muzika,
Kūnai šoka netgi tyloje...
Momentais viskas aplink kartu,
Magijos nėra – žmonių širdys kalba...
Kobixas

2015-11-07 13:59:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-11-07 18:01:28

Jūs visada išlaikote savo stilių :)

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-11-07 17:16:31

Man atrodo, čia driekiasi vidaus ir išorės paralelės ir vyksta jų susiliejimas. Pavadinimas į tai pirmiausia ir atveda.
Iš pradžių paryškinama, kaip išorė (žvaigždės, siluetai) veikia vidų (tamsią naktį). Skaidru, nes žvaigždės piešia šviesą.
Nors aplink tyla, viduje suskamba. Tai valdo kūnus.
 
Kad atsiranda momentais, tai turbūt labai retos, subtilios sanglaudos, kai išorė ir vidus sutampa? Tik žodelis aplink tai paneigia.
Magijos nėra – kaip pažiūrėsi. Jei akcentuojama, kad širdžių kalba yra svarbiausias, nuo išorės nepriklausomas stebuklas, tada taip. Bet poetiniu jutimu žiūrint, magija veikia ir išorėje (žvaigždžių mirgėjimas, siluetų plaukimas), ir viduje.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-11-07 15:18:35

gražus širdžių kalbėjimas