Santrauka:
Spontaniškai gimęs merkiantis dienai...
Paglostyk sutemą,
Kuri apgobia dieną,
Šešėlių dukterį
Ar pranašę nakties,
Dar pasakyk ,
Kai belsis vėtra,
Užmina pavargę kojos
Nerimą širdies...
Paliesk žodžius,
Paliesk
Svajones lūpomis,
Jausmų gelmes
Lyg aistrą pilnaties,
Tada išeik,
Jei tau išeiti būtina,
Neišsinešk tik meilės
Ir vilties.
..............................
Paglostyk sutemą
Lyg nerimą širdies...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-11-08 13:58:34
Tada išeik,
Jei tau išeiti būtina,
Neišsinešk tik meilės
Ir vilties.
Kaip visa tai suprantama...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-11-07 18:12:19
Turiu gerb. Šilagėlę nustebinti pasakydamas, kad eilėse vyr. ir mot. giminės šiuo atveju neturi reikšmės ir dažniausiai naudojama būtent vyriška giminė (skaitykite lietuvių klasikus, tai poezijoje leidžiama).
Vartotojas (-a): Šilagėlė
Sukurta: 2015-11-06 23:01:38
Tikrai taip, Pakeleivi, kažkas ne taip šioje vietoje...Gal praleista kokia eilutė ar žodžiai sumaišyti vietomis ?
Turėtų būti - pavargusios kojos ( mot.g.daikt.)
Eilės gražios, šiltos, jausmingos.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-11-06 22:29:37
Ar tik man atrodo, kad kažkas nesueina ten, kur dar pasakyk ir užmina pavargę kojos?