Nepamiršom tavęs, Salomėja –
Atminty tarsi nuotraukoj veidas.
Tavo žodžiai, paprasti jautrūs,
Iš vaikystės aidu ataidi.

Bėgte lyg per lūžtantį ledą –
Per gyvenimą – garbinta, keikta...
Ar pajėgsim tave išsaugoti,
Ne visi išmokę atleisti

Ir palikę prie didelio kelio
Vienužę pagairėje vėjų?..
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Bet tu negali nečiulbėti,
Lakštingala Salomėja...