Santrauka:
Šį kartą labai sentimentaliai. Tiesiog norėjosi sudėti emocijas į kažką apčiuopiamo. Visi esame susiję, kilę iš to paties šaltinio. Kaip sako senovės indėnų išmintis, „ką darome kitiems, iš tiesų darome sau".
Išdžiūvusios balos – tavo akys
Neatspindi dangaus... nei debesų...
Nei žvaigždžių...
Kiek lietaus jose tilpo?
Kiek tau teko išlyti?
Gipsuoji kerais savo opas,
Keiti kaukes ir kostiumus.
Lyg norėtum paslėpti
Žiojinčią žaizdą.
Bijai, kad ji gali išgyti?
Taip pripratai, pamilai?
Leisk prisiliest
Visa gydančiai šviesai,
Juk tu – tai aš, o aš – tai tu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...