iš Vėlinių
Nutūpė vėlės
Ant tako,
Žemę lengvutės
Nuklojo,
Jaunatį pjautuvu
Pjauna,
Žemė vos vos
Bealsuoja,
Sukasi vėlės
Už lango,
Nakčiai
Užmigti neleidžia,
Ore ir žemėje
Sklando,
Jaunaties pjautuvu
Žaidžia...
Aidi tyla,
Gaivus oras
Net spengia,
Šioj nakties tyloje
Kažkas
Klykteli švelniai,
Aidas apgaubia
Pusnuogę žemę,
Jos rūkai
Sušmėžuoja padangėj.
Šioj nakty,
Jaunaties paslapty
Širdis išlipa,
Kyla
Iš akmenio šalto,
Susirango
Prie žodžio
Švelnaus prisiglaudus,
Plakt paliauna,
Nutyla...
Eisiu,
Vai aštri rudenėlio
Tėkmė,
Man vis rodės –
Vien aukso,
Vien aukso
Žaismė,
O čia vėlės,
Tik vėlės
Ant tako,
Sielos auksu
Rudeniu
Prašneko...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-10-30 13:29:15
Vėlės ir jaunatis… Švelnus klyktelėjimas. Širdis, išlipanti iš akmenio…
Gražus kūrinys.