Išsilydė varinė — auksinė giedra
Į apsmilkusį vakaro purpurą.
Pilkšvame prietemy
Žiburiuoja laukai ir dangus
Ir todėl nežinai,
Kur norėtum labiau atsidurti,
Horizonto siūlė
Kai nedalo peizažo perpus,
Kai vienur ir kitur
Jau yra ko ilgies ir kas laukia,
Kai tu stovi todėl,
Jog šaknijiesi pats į save.
O atsakymų nėr
Į po miglą klajojančius klausimus,
Net nuspėt nebandai,
Kas tamsoj suieškos ir išves?
Laukti šitaip ilgu.
Kas dar gyva? Tik judantis oras.
Šnaresiai, čežesiai
Demonstruoja kaulėtas madas.
Bulves lauže kapu.
Tiek tereikia, kad būtum bajoras —
Pasilabink, prisėsk 
Ir lyg bulvę rytojų prakąsk.
Nuo šarmotos žolės
Saujom rinksime beržo valiutą.
Koks netaktas kalbėt
Apie vario ir aukso turtus.
Juk ne šiaip sau turbūt
Viens prieš kitą šį vakarą klūpom —
Horizonto siūlė
Nedalija pasaulio perpus.