Nebekalbėsiu. Įkvepiu tave
Iš šilto žvilgsnio glostančių pavėsių
Ir prisipildau to, ko dar nėra,
Bet bus jau greit, nes aš tuo patikėsiu.

Nebekalbėsiu. Varva iš akių
Laiškai lyg vaškas Kūčiose į indą
Su vandeniu –
Aš verpdama buriu,
Ir žodžiai į likimo siūlą limpa.

Nebekalbėsiu. Sutraška tyla
Lyg ledas, pilnaties šypsniu užklotas,
Kai juo žengiu. Akimirkai drąsa
Užčiaupiama… ir neatlaiko protas

To krūvio, kuris sklinda iš akių
Lyg greitkelis šviesos ir viską neša –
Kas buvo – bus – yra, kuo tik tikiu…
Nebekalbėsiu – šviesmečių per maža…

O tai – tiktai keli minties taškai,
Įstrigę erdvėje tarp „čia” ir „niekur”,
Kažkur pakelėje į „amžinai”.
Tai tik šviesa, nes aš ja pasilieku.

Nebekalbėsiu. Įkvepiu tave.
Ir tai, ko mums neleista pasakyti,
Aš vėl nupiešiu savo akyse –
Tau tik beliks išdrįsti pamatyti.

2006 10 13