anei viena rugiagėlė nepražydo
šią vasarą užteko mėlynumo dangaus
kvepėjo tyrumu ir laisve
ežerų pakraščiuose upokšnių vingyje

vėjas kedeno žiedadulkes
barstė it kario prieskonį dabino gatves
jaunuoliai skriejo geltonais kilimais
pirmyn atgal – į meilę

aidas emocijų žvalumo –
vasaros simfonija, noktiurnas nuostabus
balandžiai užsimiršę gatvėj polką trypė
ir Vilniaus sienos dažėsi žaliai

anei viena rugiagėlė nepražydo
pakaks dangaus pakaks