Gilus vanduo ramus —
Skaičiuoja svetimą jam suneštą valiutą.
Vilnies raumuo jei krusteli vos vos,
Paslėpdamas, kas tikra ir svaru.
Vėjuota prieblanda
Paviršiuje kaip koks vaiduoklis čeža, brazda, kruta.
Daugėja tingulio alpaus,
Tarsi be spindulio nebematyt darbų.
Apmąstymuos ir išminty
Nugalavai neprijaukintą žvėrį?
Nuogumas varganas,
Tačiau jis be gašlių, kudlotų, nedorų minčių.
Gilus vanduo rūšiuoja,
Kiek vertas, kas išplūdęs žėri?
Kiek atspindžiuos ambicijų
Ir lūkesčių tuščių?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2015-10-25 17:18:28
Neramina tas vanduo. Nuotaikos nepriimtinos, nubrauktum debesimi.
O eilėraštis geras. Kad taip rašykuos, įrašyčiau 4, išsisukčiau.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-10-24 22:38:34
Skaičiau keliskart, iš pradžių kūrinys pasirodė tiesiog protingas, paskui traukė vis giliau.
Blizgučių, bruzdėjimų, balasto ir gelmės santykis.