Neužgesk per anksti, putinėli,
Dar šakelėm ilgiau paliepsnok.
Neužpūs tavęs rudenio vėjas,
Netgi šalto lietaus nebijok.
 
Tu tik vienas taip sugebi degti,
Visą gatvę apšviest raudonai,
Neprilygs puošnumu net pageltę
Baltkamieniai svyruokliai beržai.
 
Na ir kas, jei tik krūmu vadina
Ir neskirta pasiekt aukštumų,
Gegužė baltu žiedu dabina,
O ruduo raudoniausiu rūbu.
 
Nepraeina žmogus nesustojęs,
Nepalietęs, gal karštas esi?
Akimis ilgai lydi ir grožis,
Tarsi šildytųs lapų ugny.