Lietus, nukritę lapai ant takų sušlapo,
Pakvipo oras rudenėlio arbata.
Išgertumei puodelį, dovanotą klevo,
Vėliau dar vieną su kvapnia mėta.
 
Neragavau varinio beržo lapų,
Galėtų būt saldi, kaip ir sula.
Palinkusių aviečių uogos kvepia,
Garuotų arbatėlė jų karšta.
 
Į ąžuolo lapus nėra ko žvelgti,
Jis beria kavai nuo šakų giles.
Padės įveikt jos nuobodulį, šaltį,
Trumpam pakeis brazilų pupeles.
 
Džiaugies pavasarį žibutėm, plukėm,
Vilioja vasara šimtais žiedų,
Viržių medumi liepa ir rugpjūtis,
Ruduo – lapų nukritusių kvapu.