Miniatiūros - Haiku

Santrauka:
Gale namo žalia veja. Jos kampe palei šaligatvį ir taką į kiemą auga didžiulis kaštonas...
Įsivaizduokite koks vaizdas, kada nėra gatvių valytojų...


žalias patalas...
liečiama kojomis –
kaštonų lapai.

<>

atveria širdis...
maži ežiukai,
palietę liūdinčią žemę.

<>

bėgantys metai...
upės tėkmę sraunią
nulydim negrįžtamai

<>

gili senovė...
sunykus siena,
atminties gija – plona
Rena

2015-10-17 14:11:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-10-17 20:09:05

puikios miniatiūros

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2015-10-17 15:31:41

Patiko, gražu.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2015-10-17 14:36:47

Visose miniatiūrose viskas išsakyta taip aiškiai, su išvadomis (bėgantys metai... / upės tėkmę sraunią / nulydim negrįžtamai; gili senovė... / sunykus siena, / atminties gija – plona), kad nei pridėsi, nei atimsi, t. y. nelieka paslapties, kažko tarp eilučių, situacijų, jausmų įvairovės ir t.t., todėl tai ne haiku. Neįsižeiskite.
Gyvenimiškos, rudeniškai vaizdingos miniatiūros.