Kas turi pradžią, pabaigą suras.
Kaip tam, kurs be pradžios, be galo?
Todėl nakčia degi šviesias žvaigždes,
Jas ilgesiu prie skliauto amžino prikalęs.

Todėl karalius Tu – ne aš,
Todėl Tu – amžinas Visatos kelias,
Todėl prie kojų Tau visas godas suneš,
Būties akimirkai kas būti kelias.

Todėl esi, nebūti negali
Alsuojanti dvasia Visatos tolių,
Todėl mums mirksniai tik keli

Iš žemės grumsto, iš vandens, iš molio,
Ir juos kaip ugnį amžiną prie lūpų mums keli,
Kol parvedi pavargusius namolio.